Exhibition : Old homesteads of Žemaitijoje.

This exhibition presents the ethnographic region of Samogitia (Žemaitija) through the unique perspective of architectural designer Hiroto Tabata, offering a Japanese view of the area. The display not only documents local plant life but also conveys an authentic aesthetic feeling and a fresh perspective. Reflecting on this creative journey, Tabata acknowledges that he considered both Lithuanian and Japanese rural cultures and nature. He references the Japanese phrase “Kachou Fuugetsu” (花鳥風月), which encapsulates the sensitivity to the beauty of life's changes and nature's seasons. Observing that such sensitivity is gradually disappearing in Japan, Tabata found a similar sentiment in Lithuania.

“When you encounter foreign landscapes and cultures, the familiar and the unfamiliar naturally mix. How to interpret this is up to each individual, but it is important to me that all this is a subtle change in perception. Generally speaking, I try to preserve my intuition,” says Hiroto Tabata.

For Tabata, photography represents a projection of thoughts and an attempt to capture the relationship between space and self, accumulating individual perspectives. He notes that this accumulation aligns with his approach in architecture, including his work with sketches.

“At that moment, I’m the only person there, and I give my heart to that moment. Therefore, photography is a medium through which I can observe my perspective from a third-person point of view. This photography experience provides an opportunity for dialogue between Lithuania and Japan,” Tabata shares.

The exhibition showcases traditional plants typical of Žemaitija homesteads, found in the settlements of Judrėnai. Examples include šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), šluotelinis flioksas (Phlox paniculata), aukštoji piliarožė (Althaea rosea), didžioji nasturtė (Tropaeolum majus), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), vaistinis putoklis (Saponaria officinalis), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), didysis debesylas (Inula helenium), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), plunksnalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata), diemedis (Artemisia abrotanum), viendienė (Hemerocallis), paprastasis kadagys (Juniperus communis), mažoji žiemė (Vinca minor), žalioji rūta, and mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus).

The exhibition is organized by the Ethnic Culture Center of the Klaipėda district. The idea was conceived by ethnologist Dr. Jonas Tilvikas, with visual design by Hiroto Tabata (Chigasaki, Japan). Rūta Petniūnaitė served as the curator and was responsible for the architectural decisions of the exhibition. Texts were provided by Dr. Jonas Tilvikas, Rūta Petniūnaitė, and Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, with Dr. Rita Nekrošienė as a botanical consultant. Printing and layout work were done by S. Jokužys’ Publishing & Printing House.

ドビレイ文化センター所長、ヨーナスさんの依頼を受け、リトアニア、ジャマイティア地方の古民家と伝統的な草花の撮影を行った。ヨーナスさんは長らくリトアニアの伝統文化やハーブについてリサーチを行っている。

私的な考察においては、撮影時リトアニアと日本、それぞれの農村文化や自然環境についての対比思考が同時に頭の中を巡っているようでした。例えば、日本には「花鳥風月」という言葉があり、自然界の美しさやその移ろいを通して人生の移り変わりや儚さを感じる日本人の感性を反映していますが、それが失われつつある感覚があります。それを肌で感じたのが今回の滞在というわけです。

まさに同じ空でも同じ空ではないわけです。

異国風景や異文化と対峙する際、知っているものとそうでないものが自然に処理されます。それをどう受け止めるかは個人の自由ですが、私の場合、その対峙や感覚的な揺らぎを留めることを重要視しています。シンプルに言えば、直感を残すことを意識しています。写真を撮ることは思考の投影だと考えています。つまり、個人の視点の集積であり、空間と等身大の自分との対峙を何とか留めようとする行為です。その集積が私の思考回路や設計活動の一部に繋がっていきます。スケッチも同様です。その瞬間にそこにいるのは私だけであり、私自身の心が込められているので、写真は自分の視点を第三者的に見つめることができるメディアです。今回の撮影は、まさにリトアニアと日本との対話の機会となりました。

Paroda „Žemaitijos kvietkeliai ir žolynėliai Hiroto žvilgsniu“, reprezentuojanti Žemaitijos etnografinį regioną, yra pirmasis meninis produktas, sukurtas architektūros dizainerio Hiroto Tabatos, atstovaujančio kitai kultūrai (Japonijos). Todėl čia atskleidžiamas ne tik pačių augalų dokumentavimas, bet ir autentiška estetinė pajauta, kitas žiūros taškas, kitoks lauko matymas.

Dalindamasis savo patirtimis apie šią kūrybinę kelionę, autorius pripažįsta, kad svarstė apie abi – Lietuvos ir Japonijos kaimo kultūras ir gamtą. Jo teigimu, Japonijoje egzistuojanti frazė „Kachou Fuugetsu“ (花鳥風月) atspindi japonų jautrumą gyvenimo permainoms ir grožiui per gamtos pokyčius, metų laikus. Įžvelgdamas problematiką, jog toks jausmas Japonijoje pamažu nyksta, Hiroto Tabata Lietuvoje šią būseną atrado ir patyrė labai aiškiai ir asmeniškai.

„Kai susiduri su svetimais peizažais ir kultūromis, pažįstami ir nepažįstami dalykai natūraliai susimaišo. Kaip tai interpretuoti, priklauso nuo kiekvieno asmens, tačiau man svarbu užfiksuoti tą susidūrimą ir subtilius suvokimo pokyčius. Paprastai tariant, stengiuosi išsaugoti savo intuiciją“, – teigia Hiroto Tabata.

Autoriui fotografija yra minčių projekcija: bandymas užfiksuoti konfrontaciją tarp erdvės ir tikrojo savęs, kaupiant individualias perspektyvas. Toks kaupimas, anot Hiroto Tabatos, yra tiesiogiai susijęs su jo paties mąstymo procesu ir veikla architektūros srityje. Šią strategiją taiko ir darbui su eskizais.

„Tuo momentu esu vienintelis ten esantis žmogus ir tai akimirkai atiduodu savo širdį. Todėl fotografija yra terpė, per kurią galiu stebėti savo perspektyvą iš trečiojo asmens požiūrio taško. Ši fotografavimo patirtis suteikė galimybę dialogui tarp Lietuvos ir Japonijos“, – dalinasi mintimis kūrėjas.

____